liučas

×liùčas sm. (2) 1. Šd, Srv žr. liučius: Liučą užsimečiau ir nuėjau daržų ravėt Krkn. Seniau moterys užsisegdavo liučùs Klov. 2. Smln seniau vartotas vaiko čiulpikas (į skudurėlį įvyniota sukramtyta duona su cukrum).